Alimentų nemokėjimas – problema, su kuria susiduria nemažai Lietuvos šeimų. Kai vienas iš tėvų vengia vykdyti teismo priteistą išlaikymą vaikui, kitam tėvui tenka visa finansinė našta. Tačiau svarbu žinoti, kad Lietuvos įstatymai numato bausmes tiems, kurie piktybiškai vengia mokėti alimentus.
Kada taikoma baudžiamoji atsakomybė
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnis numato, kad tas, kas vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Pagal teismų praktiką, baudžiamoji atsakomybė už vengimą išlaikyti vaiką gali būti taikoma tuo atveju, jei kaltininkas tyčia, t. y. žinodamas, kad jis turi pareigą pagal įsigaliojusį teismo sprendimą išlaikyti vaiką ar teikti jam kitą būtiną turtinę paramą, ir galėdamas tą pareigą vykdyti, jos sąmoningai nevykdo. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: asmuo gali neįsidarbinti arba dirbti nelegaliai, slėpti pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudoti jas kitiems tikslams, perleisti savo turtą giminaičiams ar pažįstamiems asmenims, simuliuoti ligą ar kitaip vengti vykdyti teismo sprendimą.
Kokios bausmės gresia už alimentų nemokėjimą
Teismai, formuodami praktiką vengimo išlaikyti vaiką bylose, dažniausiai taiko ne laisvės atėmimo bausmes, o alternatyvias priemones. Asmenims, vengiantiems išlaikyti vaikus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį patraukus baudžiamojon atsakomybėn, dažnai taikytinos tokios bausmės kaip laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant nuo 22 iki 6 val. būti namuose, ir dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje. Tokiu būdu asmuo ne tik nubaudžiamas už įstatymu numatytos pareigos nevykdymą, bet ir įpareigojamas imtis priemonių, siekiant užtikrinti vaikui išlaikymo mokėjimą ateityje.
Kada netaikoma baudžiamoji atsakomybė
Svarbu pabrėžti, kad ne kiekvienas alimentų nemokėjimas automatiškai reiškia baudžiamąją atsakomybę. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo netraukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, įkalinimą ir pan. Teismai vertina, ar asmuo objektyviai galėjo vykdyti savo pareigas, ar buvo darbingas, ar turėjo turtinių galimybių mokėti alimentus.
Ką svarbu žinoti nukentėjusiesiems
Jeigu vienas iš tėvų nemoka alimentų, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas (pvz., policiją) su pareiškimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 164 straipsnį.
⚠️ SVARBU: Šis tekstas yra informacinio pobūdžio ir nepakeičia individualios teisinės konsultacijos.
Ar žinote, kiek turėtumėte mokėti alimentų po indeksavimo?
Sužinokite tiksliai, kiek turėtumėte mokėti arba gauti alimentų, išsami ataskaita vos per vieną minutę.